Biudžetinė įstaiga

 

Jei nori,
suteik gyvenimui galimybę ...

Stabligė – kas 10 metų būtinas skiepo atnaujinimas

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje dirbdami įvairius žemės ūkio darbus, todėl dažniau kyla grėsmė susižeisti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. Būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos.

Daugiau nei 200 tūkst. gyvybių – tiek jų kasmet visame pasaulyje nusineša stabligė. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais registruojami tik pavieniai stabligės atvejai, tačiau rizika susirgti šia liga yra didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų. Specialistai primena, kad stabligė skiriasi nuo kitų infekcijų, valdomų vakcinomis, kadangi ji neplinta nuo žmogaus žmogui.

Statistika Lietuvoje

Dėl planinio skiepijimo stabligė Lietuvoje nėra itin dažnai pasitaikanti liga, kasmet vidutiniškai užregistruojami 1–2 stabligės atvejai. 2010–2022 m. Lietuvoje iš viso užfiksuota 19 stabligės atvejų, iš jų 8 baigėsi mirtimi. Šiemet per keturis mėnesius (sausio–balandžio mėn.) šalyje užregistruoti jau 3 stabligės atvejai (vienas asmuo priklausė 18–24 m., du – 25–44 m. amžiaus grupėms).

Analizuojant daugiametį sergamumą šia liga, matyti, kad stablige žmonės užsikrečia visais metų laikais, tačiau dažniau – vasarą. Manoma, kad tai susiję su žmogaus darbine veikla (sode, žemės ūkyje).

Stabligė – sunki ir mirtina liga

Stabligė – sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Liga paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėka visuotinės vakcinacijos registruojami pavieniai atvejai. Nepaisant to, ši infekcija pasižymi dideliu mirštamumu – tarp hospitalizuotų pacientų svyruoja nuo 20 iki 70 proc., tai priklauso nuo gydymo, amžiaus ir ligonio sveikatos būklės. Vakcinacija ir tinkama poekspozicinė profilaktika gali apsaugoti nuo ligos.

Infekcijos šaltinis – dirvožemis, bei gyvūnų ir žmonių žarnynas, kuriame gyvena stabligės sukėlėjas, kuris kartu su fekalijomis išskiriamas į aplinką. Bakterija sudaro sporas, kurios yra atsparios aplinkos poveikiui ir gali išlikti gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Užsikrečiama kontakto būdu, kuomet sukėlėjo sporos patenka į organizmą per pažeistą odą/ žaizdą (matoma ar nematoma, gili ar paviršinė). Ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme. Sukėlėjas gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Stablige neužsikrečiama nuo ligonio.

Ligos vystymasis

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti 3 – 21 diena ar net keli mėnesiai. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos. Trumpesnis inkubacinis periodas bei senyvas amžius dažniausiai susijęs su sunkesne ligos eiga ir didesniu mirtingumu. Pirmieji ligos požymiai trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių. Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, raumenų spazmai per 1-2 dienas gali išplisti po visą kūną. Spazmai tampa labai skausmingi, jų trukmė nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Gali sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis.

Rizikos faktoriai

  • Didesnė rizika susirgti stablige asmenims, kurie niekada nevakcinuoti dėl stabligės ir kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų.
  • Taip pat didesnė rizika žemės ūkyje dirbantiems asmenims, vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas prieš stabligę gali būti susilpnėjęs.
  • Tačiau didžiausią riziką susirgti stablige turi asmenys vyresni nei 60 metų ir praeityje neskiepyti stabligės vakcina.

Profilaktika

Specialistai atkreipia dėmesį, kad persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai – efektyviausia apsisaugojimo priemonė.

Lietuvoje skiepai nuo stabligės yra įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo kokliušo bei difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas 10 metų. Specialistai primena, kad vyresni nei 25-erių metų amžiaus žmonės kas dešimtmetį nuo stabligės yra skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pasiskiepyti nuo stabligės būtinai turėtų žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, dirbantys žemės ūkio darbus.

Pages: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

PARTNERIAI
PARTNERIAI
APKLAUSA

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...
DRAUGAUKIME